Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje

[singlepic id=1138 w=200 h=200 float=left]Kiekviena tauta per savo gyvavimo amžius sukuria tam tikras jai būdingas kultūros  formas, rečiau sutinkamas kitose tautose. Istorinės Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos pasienio gyvenamoji aplinka yra unikali savo kultūriniu,  konfesiniu paveldu. Pasienio kultūra skiriasi nuo Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos žmonių gyvensenos, tradicijų, plėtotų amatų. Čia susikerta  kelios  skirtingos kultūros. Kokį kultūrinį pėdsaką Žemaitijos pasienyje paliko lietuvininkai ir žydai, bandyta apžvelgti 2 dienų  seminaro metu, kuris vyko Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejuje gegužės 22-23 dienomis. Projektui „Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje“ skirtas 10000  litų finansavimas, suteikta galimybė  buvusio  pasienio miestelio gyventojams ir svečiams iš Rusnės, Kintų, Šilutės, Švėkšnos, Pagėgių, Priekulės pabendrauti su lektoriais iš Kauno, Klaipėdos, Vilniaus.

Pirmą dieną įdomiai savo paskaitą „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo genezė“ klausytojams skaitė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.

Parodą “Žemaičių Naumiesčio žydų istorijos puslapiai“ pristatė Žemaičių Naumiesčio gimnazijos istorijos mokytoja Marytė Lidžiuvienė. Apie miestelio žydų buitį ir gyvenimo būdą, religiją ir dvasinę kultūrą vaizdžiai ir įdomiai kalbėjo lektorė iš Kauno Asia Gudermanaitė. „Lietuvininkų gyvenimo būdą ir papročius,  tikėjimą ir laidojimo apeigas“ apibūdino filologijos mokslų daktarė Janina Janavičienė. Na, o Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugijos pirmininkas, geologas, fizinių m. daktaras  Zigmas Malinauskas  kalbėjo apie „Žydų ir lietuvininkų atsiradimą Žemaičių Naumiestyje ir jų demografinę raidą“.

Vakare seminaro dalyviai ir miestelio bendruomenė rinkosi į kultūrinę seminaro dalį. Kaip ir buvo numatyta, nuotaikingą lietuvininkų programą „Kožnas paukštis saviška gėd…“ parodė Šilutės kraštotyros draugijos folkloro ansamblio „Ramytė“ kolektyvas,  vadovaujamas Giedrės  Pocienės. Gera nuotaika žiūrovus apdovanojo Agluonėnų klojimo teatras. Jo artistai vaidino spektaklį „Geriau vėliau, negu niekad“, režisuotą Egidijaus Kupčiūno ir Augustino Šutkaus.

Gegužės 23 d. seminaro dalyviai rinkosi užeigoje „ Skambalinė“. Jauki verslininkės Jūratės Bielskienės užeigos salė buvo pilnutėlė seminaro dalyvių. Užeiga seminarui pasirinkta todėl, kad šią dieną buvo pristatinėjamas žydų ir lietuvininkų   kulinarinis paveldas. Apie lietuvininkų kulinarinį  paveldą kalbėjo Milda ir Jurgis  Aušros iš Klaipėdos. Apie Šabo vakarienę vėl kalbėjo lektorė Asia Gudermanaitė. Šią dieną sulaukta ir svečių: Lietuvos žydų bendruomenės atstovo paveldosaugai Martyno Užpelkio, Seimo nario, ekonomikos komiteto pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, evangelikų-liuteronų dvasininko Valdo Miliausko.

Visi jie  pasidžiaugė tuo, kad žmonės domisi istorine krašto praeitimi, kad tautinių mažumų pėdsakai domina ne tik vyresniuosius, bet ir jaunimą,  kurį buria švietėjiškiems tikslams Žemaičių Naumiesčio gimnazijos pedagogai.  Žydų bendruomenės atstovas paveldosaugai  Martynas Užpelkis seminaro dalyviams atvežė lauktuvių macų – velykinių judėjų paplotėlių. Šalia kulinarinio paveldo penktadienį  Šilutės muziejaus Švėkšnos filialo muziejininkė Monika Žąsytienė ne tik eksponavo bet ir pristatė dalyviams parodą „Švėkšnos žydų bendruomenė gyva prisiminimuose“Seminaro dalyviai stebėjosi, kad Švėkšnos muziejus yra sukaupęs tiek daug vertingų fotografijų, liudijančių apie Švėkšnos žydų gyvenimą miestelyje.

Žemaičių Naumiestis turtingas žmonėmis, kurie paliko ryškų pėdsaką savo miestelio istorijoje ir garsina jį. Projekto partnerės Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio  filialo darbuotojos Nijolė Rimkienė ir Danutė Bružienė ne tik talkino įgyvendinant projektą, bet  ir parengė spaudai bei  dalyviams pristatė lankstinuką „Žmonės, garsinę Žemaičių Naumiestį“. Paskaitų  pabaigoje lektorių rankose pražydo gėlės, o dalyvių lūpose – šypsenos ir dėkingumas.  Dėkojome seminaro dalyviams, lektoriams, projekto partneriams, rėmėjams už geranoriškumą, betarpišką bendravimą ir žmogišką šilumą.  Dalyviai išsiskirstė lydimi žemaitiškų dainų, atliekamų Žemaičių krašto etnokultūros centro  Degučių folkloro kolektyvo „Pilutė“, vadovaujamo Admos Baltutienės.

Vasariškos šilumos ir vakaro ramumos užburti miestelio gyventojai ir svečiai iš aplinkinių apylinkių ir miestelių 21 val. rinkosi paklausyti Petro Vyšniausko IDISH džiazo kvarteto koncerto. Užburiantys muzikos garsai kerėjo jauną ir seną. Pažinti savo krašto istoriją įdomu ir būtina. Kultūrų pažinimas – tai kelias į toleranciją ir bendradarbiavimą. Kiekvienas iš mūsų turėtume saugoti sparčiai nykstantį krašto istorinį, konfesinį, kultūrinį paveldą, atskleisti čia gyvenusių tautinių bendruomenių bendrumus ir skirtumus, kaupti duomenis, juos viešinti ir naudoti pilietiniam ugdymui.

Nijolė Stanelienė,
projekto „Lietuvininkų ir žydų kultūros pėdsakai Žemaitijos pasienyje autorė“,
Žemaičių krašto etnokultūros centro muziejininkė-edukatorė

Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.