+370 441 76 244

info@sptsilute.lt

Search
Close this search box.

Apskritojo stalo pakalbis-diskusija „Vaikų muzikinio-etnokultūrinio ugdymo netradicinių metodų taikymas vaikų saviraiškos plėtotei“

[singlepic id=382 w=200 h=200 float=left]Kovo 21 dieną ikimokyklinio ugdymo pedagogai, muzikos mokytojai rinkosi į metodinio būrelio  susirinkimą, kuriame dalijosi patirtimi apie muzikinio – etnokultūrinio ugdymo netradicinių metodų taikymą vaikų saviraiškos plėtotei. “Ąžuoliuko” lopšelio darželio muzikos vadovė Audra Paulavičienė pasidalino patirtimi ir pademonstravo praktikoje naudojamus euritmijos elementus.

Ji teigė, kad euritmija – tai kūno, judesio, spalvų ir muzikos derinys, judesio kalba. Vaikas yra mėgdžiotojas, jis turi išjausti, išgyventi. Tam ir naudojamos įvairios netradicinės vaizdinės priemonės, kurias pedagogė ir demonstravo susirinkime. Susidomėję visi stebėjo demonstruojamą „Saulės šokį“, kitus elementus, spalvintą audinį, orines skarutes, veltinio kamuoliukus, spalvojas juosteles. Vaikai mielai mėgdžioja spalvingus judesio pratimus, nepastebimai kartu mokosi judesio, ritmo pajautimo, orientavimosi erdvėje, lavinama smulkioji motorika, lavėja, darosi aiški artikuliacija. Veikla su euritmijos elementais vaikus veikia relaksuojančiai, raminančiai. Ypač tokia muzikinė veikla teiktina  darbui su negalią ar specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, kai visi tokioje veikloje pasijaučia tokie pat, realizuoja save, pvz.  veikla su skarelėmis- varpeliais, „Saulės šokis“, kurį visi išmoko būrelio susirinkime.

“Pušelės” lopšelio darželio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aldona Šiuparienė ir auklėtoja metodininkė Dalytė Jokaitienė teigė, kad etninės kultūros žinios gilintos pasitelkus žaidimus, pasakas, ratelius, dailę,  kitas patrauklias laisvalaikio leidimo formas. Darželio vaikams ir pedagogams pasiūti pamario krašto  tautiniai rūbai, kuriais visi pasidabina renginių metu. Vaikai mokėsi dainų, šokių, muzikinio folkloro, vaidybos, tradicinės kulinarijos paslapčių, susipažino su Pamario krašto papročiais, apeigomis, tautosaka, liaudies medicina. Surengti lopšelio-darželio vaikų ir pedagogų etnografinio ansamblio ,,Žuvininkai“ pasirodymai F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Kultūros ir pramogų centre, Šilutės muziejuje. Lopšelio-darželio mažieji artistai sėkmingai dalyvavo rajono teatro dienoje – šventėje, menų savaitėje, darželio vaikams, tėveliams bei miesto bendruomenei pristatė vaikų vaidinimus: „Kaip kurmis į vestuves ėjo“, „Kiškis ilgaausis“, „Kiškio pamariškių trobelė“  (vad. I. Žėkienė).

Etninė kultūra ugdymo procese integruojama į įvairias vaikų ugdymo(si) sritis: aplinkos, gamtos ir pasaulio pažinimą, dorinį ugdymą, šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos švenčių bei tradicijų pažinimą, vaidybinių, šokio ir dailės gebėjimų ugdymą(si). Etnokultūrinis ugdymas yra organizuojamas papildomai, „Pušelėje“ numatytos įvairios veiklos: etnografinio, mažųjų artistų, šokių būreliai.

„Pušelės“ muzikos vadovai, pedagogai planuodami grupių veiklą, numato etninės kultūros ugdymo planavimo ir organizavimo būdus bei formas: įgyvendinant projektus, organizuojant išvykas, panaudojant edukacines programas, įgyvendinant tėvų, soc. partnerių, kolegų pasiūlytas idėjas. Per etnokultūrinį ugdymą vaikai išsamiau susipažįsta su etninės kultūros vertybėmis ir reiškiniais, suvokia ir įsisąmonina iš kartos į kartą perduodamą senolių išmintį. Išradingai surengti etniniai vakarojimai tėveliams, močiutėms ir seneliams: „Ugnelei, kuri dega širdy, neleiski užgesti“ (R. Klymantienė, B. Burneikienė, V. Jovaišienė), „Prietemėlėj…“ (D. Jokaitienė, D. Razantienė), „Žvejo sodyba“ (V. Urbonienė, D. Razantienė), „Pamario krašto skrynią pravėrus“ (V. Mikužienė, J. Rudienė, R. Žilienė,  I. Žėkienė). Organizuota etnokultūrinė – liaudiška šventė rajono ikimokyklinių įstaigų pedagogams, vaikams ir tėveliams „Tas oželis Mikitons…“. Tėvai kartu su vaikais pateikė darbelius (piešinius, rankdarbius ir pan.): „Ką gali darbščios rankos“, „Draugystės juosta“.

Lina Bendikienė, „Žvaigždutės“  lopšelio darželio vyr. muzikos vadovė, siūlė veiklą taikyti vaikams pagal amžiaus grupes. Danguolė Čeliauskienė, „Ginatrėlio“ muzikos mokytoja metodininkė kalbėjo apie vaikų kūrybiškumą ir gebėjimus. Irena Žėkienė, „Pušelės“ muzikos vadovė, ragino visus ugdyme naudoti lietuviškus personažus (vilkas, lapė, meška, kiškučiai), teigė, kad muzikos ieško pagal personažo charakterį. Jos nuomone, jei personažas pateikiamas su muzika, vaikai labai greitai  „pagauna“ ritmą ir atranda save, tiesiog įsijungia į personažų gyvenimą.
[nggallery id=18]