Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre rinkomės mokytis demokratinės mokyklos kultūros. Tokios pat grupės sudarytos Telšiuose, Šiauliuose – per 60 žmonių iš 34 organizacijų iš trečiojo amžiaus universitetų ir švietimo centrų, bibliotekų, bendruomenių ir darželių.
Kodėl demokratinė kultūra svarbi? 2024 m. „Economist Intelligence Unit“ Demokratijos indekse Lietuva užėmė 36 vietą ir buvo priskirta „demokratijų su trūkumais“ kategorijai. Silpniausiai iš penkių sričių įvertinta politinė kultūra.
Demokratinė kultūra atsiskleidžia mūsų kasdienybėje – ar gebame išgirsti kitą? Ar dalyvaujame viešajame gyvenime ir esame pasirengę veikti? Tikime, kad galime kažką pakeisti?
Suaugusiųjų švietėjai gali kurti erdves, kuriose demokratinė kultūra patiriama praktiškai. Demokratinės kultūros mokymosi kelias prasideda nuo žmogaus, tęsiasi grupėje ir organizacijoje, o galiausiai pasiekia platesnę bendruomenę – ir taip, žingsnis po žingsnio, augina mūsų demokratinę kultūrą.
Ateinančius 9 mėnesius dalyviai gilinsis į demokratinę kultūrą ir jos kompetencijas – vertybes, nuostatas, gebėjimus, žinias ir kritinį supratimą. Mokysimės per patirtį, kursime ir išbandysime įrankius, kuriuos dalyviai parsineš į savo organizacijas.
Žinių kelionėje mokymų dalyvius lydės Paulius Godvadas, Sandra Gaučiūtė, Živilė Kubilienė, o pirmajame užsiėmime projektines veiklas pristatė Marija Bakaitė, Švietimo mainų paramos fondo projektų vadovė.
Nijolė Rimkuvienė,
Švietimo pagalbos tarnybos metodininkė, mokymų dalyvė
Nuotr. Sandros Gaučiūtės