Balandžio 10 d. švietimo pagalbos tarnyboje rinkosi ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojai ugdymui. Jie gilino kvalifikacines žinias Julijos Glinckės seminare „Vertinimas ir įsivertinimas kompetencijomis grįsto ugdymo kontekste“.
Šiuolaikinėje mokykloje vertinimas vis labiau suvokiamas ne tik kaip mokinių pasiekimų fiksavimo, bet ir kaip mokymosi pažangą skatinantis, refleksiją stiprinantis bei ugdymo kokybę gerinantis procesas. Kompetencijomis grįsto ugdymo kontekste vertinimas įgyja platesnę prasmę – jis turi padėti atpažinti ne tik tai, ką mokinys žino, bet ir kaip geba taikyti žinias, spręsti problemas, bendradarbiauti, reflektuoti savo mokymąsi ir kryptingai siekti pažangos.
Atsinaujinus ugdymo turiniui, mokyklų bendruomenėms kyla poreikis iš naujo permąstyti vertinimo sampratą, jo paskirtį, formas ir taikymo praktikas. Ypač svarbus tampa formuojamasis vertinimas, kokybiškas grįžtamasis ryšys, aiškūs mokymosi sėkmės kriterijai bei mokinių įsivertinimo gebėjimų ugdymas. Šie aspektai yra būtini siekiant, kad vertinimas taptų ne kontrolės, o mokymosi pažangos palaikymo priemone.
Direktorių pavaduotojams ugdymui ši tema yra ypač aktuali, nes jie atlieka esminį vaidmenį telkiant pedagogų bendruomenę bendriems susitarimams dėl vertinimo, koordinuojant ugdymo kokybės užtikrinimo procesus, analizuojant mokinių pažangos duomenis bei inicijuojant pokyčius mokyklos vertinimo kultūroje. Nuo jų profesinių nuostatų ir vadybinių sprendimų didele dalimi priklauso, ar mokykloje bus kuriama nuosekli, mokinio pažangą ir kompetencijų ugdymą palaikanti vertinimo sistema.
Seminaro programa siekiama stiprinti švietimo įstaigų vadovų gebėjimą sistemiškai vertinti esamą mokyklos praktiką, atpažinti tobulintinas sritis ir planuoti sprendimus, kurie skatintų prasmingą vertinimo ir įsivertinimo taikymą ugdymo procese. Programos metu dalyviai gilino supratimą apie vertinimo kaitą kompetencijomis grįsto ugdymo kontekste, analizavo praktinius taikymo aspektus ir numatė galimus veiksmus mokyklos lygmeniu.
Ši programa prisideda prie švietimo kokybės stiprinimo, nes orientuojasi į vieną iš esminių ugdymo proceso kokybės dedamųjų – vertinimą, kuris turi būti grindžiamas aiškumu, susitarimais, pažangos stebėsena, refleksija ir mokinio mokymąsi palaikančia kultūra.
Ramunė Vaidilienė,
Pavaduotojų ugdymui metodinio būrelio pirmininkė