2026 m. vasario 26 d. Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje istorijos, muzikos, dailės ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai buvo pakviesti dalyvauti lietuvių kalbos mokytojos metodininkės organizuotoje Jūratės Daugalienės konferencijoje „Saviraiškos būdai ir galimybės pamokoje“. Ji buvo skirta pademonstruoti kūrybinius, tiriamuosius gebėjimus gilinantis į lietuvių kalbą ir literatūrą, istorijos, muzikos , dailės dalykų kontekste.
Dalyvavo, dalijosi kolegialiąja patirtimi mokiniai ir mokytojai iš Šilutės pirmosios, Tauragės r. Žygaičių, Švėkšnos „Saulės“, Klaipėdos Hermano Zudermano, Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Robertas Šarknickas, pedagogas, aktorius, režisierius, meninių programų projektų autorius skaitė eiles, kurios sukūrė jaukią kūrybos atmosferą.
O jeigu lietuvių kalbos pamoka vyktų „Instagram’e”? Ne dėl mados. Ne dėl „patinka”. O tam, kad mokinys iš tikrųjų susitiktų su autoriumi.
Šiandien dalyvavau lietuvių kalbos mokytojų konferencijoje, kurioje kalbėjome apie mokinių saviraišką pamokose. Ir išsinešiau vieną aiškią mintį: kai mokytojas suteikia kryptį ir pasitikėjimą, mokiniai patys gali padaryti pamoką sau įdomią. Kaip priartėja mokymas prie dabarties paauglio, jaunuolio?
- Kuriamas pasirinkto rašytojo „Instagram” profilis ir jis administruojamas – taip mokiniai tyrinėja asmenybę, laikmetį, kūrybos motyvus.
- Kuriami „reels’ai”, vizualizuojant eilėraščius – poezija tampa matoma, girdima, išgyvenama.
- Pasitelkiami DI įrankiai, kuriant rašytojų ar knygų personažų memus – tekstai įgauna šiandienos kontekstą.
Ir tai – tik dalis to, ką išgirdome. Tai metodai, kurie šiandien drąsiai žengia į avangardą. Tačiau stipriausias įspūdis liko ne dėl technologijų.
Klausantis kolegų ir mokinių pristatymų, labiausiai įstrigo Tauragės rajono Žygaičių gimnazijos mokinių ir mokytojos Giedrės Statkuvienės idėja: „Tiesiog gyventi kūrybiškai.”
Renginio pradžioje Žemaičių Naumiesčio direktorės Ingos Kirkickienės sveikinimas sukūrė šiltą, beveik šeimišką aplinką. Buvo akivaizdu – čia kuriami santykiai.
Mokytojai ir mokiniai džiaugėsi ir dėkojo vieni kitiems už nuoširdumą bendradarbiaujant. Ir vis grįžtu prie vienos minties…
Galbūt tikrasis pokytis švietime prasideda tada, kai pamoka tampa bendru kūriniu? Kai mokytojas nebėra vien žinių perteikėjas, o mokinys – vien klausytojas. Taip kuriamas santykis. O kaip Jūs įsivaizduojate šiandienos mokyklą?
Gal pokyčiai prasideda ir nuo mūsų pokalbio? Juk pastebime visi, kad labiausiai trūksta tiesiog kalbėjimosi.
Aurelija Žymančienė,
Šilutės profesinio mokymo centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja