Įspūdžiai po respublikinės mokslinės konferencijos „J. G. Herderio skaitymai 2“ arba kaip mus jau antrą kartą suvedė J. Herderis ir jo epocha

Balandžio 21 d. Šilutės pirmojoje gimnazijoje įvyko nuotolinė respublikinė konferencija „J. G. Herderio skaitymai 2“. Tai jau antrasis šio ciklo renginys – pirmasis vyko dar 2019 m. balandžio 19 d.

Šioje konferencijoje dalyvavo net 48 dalyviai ir svečiai. Jie prisijungė prie renginio  iš Vilniaus, Klaipėdos, Mažeikių, Kauno raj., Tauragės raj., ir iš įvairių Šilutės krašto įstaigų. Buvo džiugu matyti istorijos, lietuvių kalbos, informatikos, tikybos ir kitų dalykų mokytojus iš įvairių Šilutės krašto mokyklų, taip pat atstovus iš krašto kultūros įstaigų, H. Šojaus muziejaus, F. Bajoraičio bibliotekos, Šilutės savivaldybės administracijos. Konferencijos partnere tapo Šilutės rajono Švietimo pagalbos tarnyba. Na, o šios konferencijos tikslas buvo: atskleisti J. Herderio ir jo epochos palikimą, jo reikšmę taip sparčiai kintančiame šiuolaikinės mokyklos ir jos bendruomenės gyvenime.

Pirmoje konferencijos dalyje buvo išklausyti du pranešimai. Humanitarinių m. dr. Arvydas Juozaitis kalbėjo apie J. Herderio epochos atspindžius dabartyje. Jis pabrėžė, kad J. Herderis priklauso didžiųjų Vokietijos humanistų grupei, kartu su I. Kantu, F. Šileriu, V. Gete. Jie iškėlė idėjas, kurios buvo aktualios tų dienų Vokietijai. Tai laisvės troškimas, žmogaus iškėlimas ir švietimo svarba. Švietimas, pagal J. Herderį, tai pasaulio istorija. Jis akcentavo pasaulio pažinimo svarbą, valstybės ir visuomenės ryšių tobulinimo reikšmę, pasisakė už kultūrų įvairovę. Pagal A. Juozaitį, „J. Herderis buvo pasaulio įvairovės apaštalas“. Šios idėjos atspindi XVIII a. Apšvietos epochos dvasią, bet, anot pranešėjo, jos yra itin aktualios ir mūsų laikais.

Kitą pranešimą konferencijoje skaitė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė. Ji kalbėjo apie J. Herderį, L. Rėzą ir liaudies dainas. Buvo kiek neįprasta, bet įtaigu girdėti, kas buvo bendra ir kuo skyrėsi tie du didieji prūsai – J. Herderis ir L. Rėza. Pranešėja pabrėžė, kad J. Herderis padarė didžiulį poveikį visai XVIII a. Europai kalbėdamas apie tautų unikalumą ir savitumą. XVIII a. tai buvo nauja ir tikrai netikėta mintis. J. Herderis įdiegė Europoje romantinį požiūrį į mažas tautas. Tuo metu atsiranda toks reiškinys, kaip „herderiška dvasia“, kuri iškelia mažų tautų svarbą, jų kultūrinio palikimo reikšmę. Anot pranešėjos, J. Herderį drąsiai galima vadinti lietuvių liaudies dainų krikštatėviu.

Po pranešimų Šilutės pirmosios gimnazijos merginų ansamblis (vadovė mokytoja Giedrė Pocienė ) atliko J. Herderio užrašytą lietuvių liaudies dainą ir vyko diskusija, kurios metu siekta atskleisti, kurios J. Herderio idėjos yra aktualios ir šių dienų mokyklai ir jos bendruomenei. Diskusiją vedė mokytojas Algirdas Gečas. Joje dalyvavo minėti lektoriai ir kiti konferencijos dalyviai: Šilutės liuteronų evangelikų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis, Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė, mokytoja Laima Toliušienė, kraštotyrininkas ir gidas Pranas Avižinis ir kiti konferencijos dalyviai.

Diskusijos metu buvo aptartos XVIII a. iškeltos ir mums reikšmingos idėjos: Kokia yra bažnyčios ir religijos vieta šių dienų mokyklai ir jos bendruomenei? Kaip mes suprantame daugiakultūriškumą? Ar tai mums iššūkis? Kaip galima vertinti dabar plintanti kosmopolitizmą, tokią visuomenės poziciją, kaip žmonės vis mažiau save sieja su konkrečia valstybe ar tauta? Kaip atrodo paties J. Herderio asmenybė, jo palikimas mums ir mūsų svečiams?

Diskusija buvo gana aktyvi, galbūt ne visus klausimus pavyko atskleisti, bet akivaizdu tai, kad kituose Herderio skaitymuose temų tikrai netrūks.

Šio renginio organizatorius Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas

You can leave a response, or trackback from your own site.

Rašyti atsiliepimą