Brandos darbas: pagrindiniai principai ir įgyvendinimas

Vasario 9 d. mokyklų vadovams, administracijų atstovams ir savivaldybių specialistams, atsakingiems už egzaminų vykdymą Švietimo pagalbos tarnyboje organizuotas seminaras „Brandos darbo rengimo metodologiniai reikalavimai ir vertinimo kriterijai“.

Brandos darbas – tai naujas Lietuvoje mokinių pasiekimų vertinimo įrankis, todėl aktualu supažindinti mokyklų vadovus, administracijų atstovus ir savivaldybių specialistus, atsakingus už egzaminų vykdymą, su brandos darbo organizavimu, rengimu ir vertinimu. Seminare  paaiškinti brandos darbo pagrindiniai principai ir vykdymas, vertinimo kriterijai, išanalizuotos brandos darbo rengimo metodinės rekomendacijos.

Brandos darbo diegimo į ugdymo ir vertinimo procesą idėja kilo dar 2008 metais, kai buvo rengiamas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tobulinimo 2008–2012 metais priemonių planas (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1568).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-893 įsakymu patvirtinta Brandos darbo programa, pagal, kurį Brandos darbas organizuojamas ir vykdomas nuo 2017–2018 mokslo metų.

Vienas iš svarbiausių brandos darbo, kaip mokinių pasiekimų išorinio vertinimo įrankių, privalumų yra tai, kad mokinys pats renkasi tiek kryptį, tiek mokomąjį dalyką ar integruotus mokomuosius dalykus ir pats arba konsultuodamasis su mokytoju, kuris vadovaus jo brandos darbo rengimui, formuluoja brandos darbo temą. Kitas svarbus brandos darbo aspektas – jis rengiamas ugdymo procese, todėl mokinys, tardamasis su vadovu, gali pats planuotis savo veiklų atlikimą, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, rinktis geriausią brandos darbo atlikimo strategiją, naudotis įvairiausiais informacijos šaltiniais ir priemonėmis, taikyti skirtingus tiriamosios, technologinės ir kūrybinės veiklos metodus.

Taigi, brandos darbo atsiradimas padės įgyvendinti šiuolaikinio ugdymo esmę – svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų.

Jurgita Vingienė,
Žemaičių Naumiesčio gimnazijos vyresnioji mokytoja

You can leave a response, or trackback from your own site.

Rašyti atsiliepimą