Kvalifikacijos tobulinimas Australijoje

Pasak Eriko Jensen, amerikiečių mokslininko, analizavusio pozityvius ir prasmingus mokymo bei mokymosi pokyčius, ateitis priklauso tiems, kurie mokosi, o patenkintieji savo pasiekimais ir manantieji, jog jau žino viską, greitai pasijus sužlugdyti juos pralenkusio pasaulio. Pažangus mokytojas suvokia, kad XXI amžiaus mokyklos suole sėdi kitokia karta. Veikiami skaitmeninių technologijų ir intensyvios sąveikos dabartiniai mokiniai mąsto ir apdoroja informaciją kitaip negu jų bendraamžiai prieš kelerius metus. Todėl dabartiniams mokytojams reikia priimti globalaus pasaulio iššūkius – nedelsiant būtina keistis, tobulėti.

Siekiant aukštesnės ugdymo ir apskritai švietimo kokybės, kvalifikacijos tobulinimas yra viena iš pirmųjų būtinų to siekimo sąlygų. Kaip pabrėžiama Europos ir Lietuvos švietimo dokumentuose mokytojų profesinis tobulinimas, kaip visą gyvenimą trunkantis procesas, tampa suprantama būtinybe (Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelis, Vilnius, 2012).

Nuolatinės permainos moksle, IKT  bei užsienio kalbų mokymasis ir mane, Šilutės rajono mokytoją ekspertę, paskatino naujiems gyvenimo iššūkiams. Nusprendžiau patobulinti savo anglų kalbos kompetencijas Australijoje, Sidnėjaus mieste. Buvo įdomu susipažinti su Australijos švietimo sistema. Mokyklos šioje šalyje yra dviejų tipų: valstybinės (finansuojamos vyriausybės) ir privačios (finansuojamos tėvų, religinių organizacijų ar nepriklausomų šaltinių). Mokslas apima universitetinį, profesinį, vidurinių mokyklų ir anglų kalbos sektorius. Mokymasis mokykloje privalomas vaikams nuo 5 iki 15 metų, o nuo 16 iki 18 metų mokslas vidurinėse mokyklose yra laisvai pasirenkamas.

Emigrantai iš Lietuvos dažniausiai renkasi Australijos valstybines mokyklas, už kurias reikia mokėti maždaug 8 500 – 11 000 AUD dolerių per metus, priklausomai nuo vizos statuso, klasės ir serviso. Neformalus ugdymas – mokamas. Pasak mamos Raimondos, jos sūnus čia mokosi antrus metus. Australijos pradinės mokyklos programoje numatyta mažiau disciplinų. Namų darbų, tokių kaip Lietuvoje, nėra. Vaikas parsineša du lapus su užduotimis, kurias reikia atlikti per savaitę, ir tose užduotyse integruoti visi ugdomieji dalykai. Australijos mokykloje daug dėmesio skiriama dirbti bendradarbiaujant komandose ir siekiama ugdyti kritinį mąstymą – patiems mokiniams kurti, ieškoti žinių. Ugdymo programos daug laisvesnes ir  liberalesnės, kurios orientuotos ne į kažko išmokimą – įsiminti, aprašyti, apibūdinti; ne vien į kritinius, analitinius gebėjimus – išanalizuoti, kritikuoti, bet į įvairių žinių produktų bei realių dalykų kūrimą. Mokykloje yra griežti reikalavimai uniformai ir griežtas mokyklos lankomumas.

Studijų metu susipažinau su Sidnėjaus lituanistinės mokyklos direktore Raimonda Kniukšte ir buvau pakviesta dirbti mokytoja savaitgalinėje mokykloje. Lituanistinis švietimas už Lietuvos ribų labai skiriasi nuo formaliojo švietimo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Darbui tokioje  mokykloje reikėjo daug konkrečios specifinės informacijos, kūrybos ir laiko. Tėvai labai suinteresuoti savo vaikų ugdymu, todėl aktyviai dalyvauja ugdomajame procese. Pamokos buvo atviros, kurias sekdavo smalsios mamų akys. Siekdami bendradarbiavimo su kitomis lituanistinėmis bei Lietuvos pradinėmis mokyklomis, užsiregistravome „Erasmus+“ programoje, eTwinning platformoje. Prisijungėme prie projektų „Droblet‘s travel“, „Lietuva – Europos sąjungos pynėje“, laimėjome savo sukurtą projektą „Sukim, žaiskim ratelius…“ bei siekiame tapti besimokančios Europos bendruomenės dalimi.

Kaip ir visų pasaulio lituanistinių mokyklų, taip ir Sidnėjaus mokyklos, pagrindinis ugdymo tikslas – išlaikyti lietuvių kalbą, papročius, lietuvybę ir garsinti Lietuvą.

Dalia Elena Solovjovienė,
Sidnėjaus lituanistinės mokyklos mokytoja ekspertė
Nuotraukose: mano gyvenimo patirties Sidnėjuje akimirkos.

You can leave a response, or trackback from your own site.

Rašyti atsiliepimą