+370 441 76 244

info@sptsilute.lt

Search
Close this search box.

Kūrėme stebuklą – rankų darbo lėles

Gruodžio 14 d. įvairių dalykų mokytojai rinkosi į lėlininkės Ritos Poteliūnienės seminarą „Rankų darbo lėlių abėcėlė, asmens saviraiška ir kūryba“. Atgaivinome vaikystės prisiminimus, integruotas veiklas su seminaro autore pamokose su mokiniais.
Malonus veiklos pateikimas malonino širdį, o pirštai lengvai skubėjo paskui įgyvendinamą mintį… Jausmas buvo tarsi vyktų kažkas naujo ir nepakartojamo, pojūčiai virpino širdį, jautėmės pakylėtos. Daugumai mūsų tai buvo pasigaminta pirmoji lėlė. Jautėme ramų lektorės bendravimo toną, atsakingą požiūrį į atliekamą darbą. Susitikome nepažįstamos, veikloje tapome draugėmis, seniai pažįstančiomis viena kitą.

Palaipsniui „atvykome“ į nepaprastą lėlių pasaulį. Juk lėlės ir pasakas sekti gali. O pasaka – tai stebuklų šalis ir gerų pabaigų šalis. Pirmas ir ypatingas žaislas – lėlė, nė viena be jo neužaugome. Lėlė atsirado mūsų kambarėlyje pirmiau negu mes patys, nes jas ten padėjo močiutė ar mama. Lėlę dabar vis dažniau pasitelkia psichologai, pedagogai, tetralai. Namų interjerai puošiami rankų darbo lėlėmis. Vis daugiau žmonių mokosi lėlių menų.

Lėlės kūrimas šiek tiek skiriasi nuo įprasto pasaulio. Jame nėra griežtų taisyklių, formulių ir tvarkos. Lėlės kūrimas primena abėcėlę, šiek tiek jos išmokę kiekvienas galime „rašyti“ savo stiliumi. Prieš pradedant kurti lėlę reikia labai gerai įsiklausyti į save ir atsakyti į kelis klausimus, o tada jau galima imtis darbo. Pirmiausia pasidaromas karkasas, jis aptraukiamas, aprengiamas. Vėliau sudėliojami paskutiniai taškai: galva, plaukai, piešiamas veidas. O pats didžiausias atlygis visame šitame tai nepaprastas gerumas, kuris taip švelniai paglosto širdį pasidarius pirmą rankų darbo lėlę. Visiem linkiu tai išmėginti.


Rita Kriščiūnienė,
Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokytoja metodininkė