Kriterinis vertinimas rusų kalbos brandos egzamine, projektinė veikla

[singlepic id=450 w=200 h=200 float=right]Balandžio 9 d. rajono rusų kalbos mokytojų metodinio būrelio susirinkime aptarti 2013 metų 8-11 klasių rajoninės rusų kalbos olimpiados rezultatai.
Išklausyti du pranešimai: metodinio būrelio pirmininkės Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokytojos metodininkės Virginijos Jasaitienės „Valstybinio brandos egzamino kriterinio vertinimo nuostatai, užsienio kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) perspektyvos“ ir Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos vyresniosios mokytojos Aušros Višinskienės pranešimas „Projektinė veikla – viena iš priemonių, skatinanti mokinių mokymosi motyvaciją“. Aptarta ir papildyta metodinio būrelio veikla iki kalendorinių metų pabaigos.
Virginija Jasaitienė pranešimu informavo apie tai, kad nuo nuo 2013-ųjų brandos egzaminai vykdomi pagal atnaujintas brandos egzaminų programas, keičiama egzaminų vertinimas iš norminio į kriterinį. Aptartos esminės 2013 m. naujovės, sąvokos ir principai, užsienio kalbų VBE pasiekimų lygių atitikimas bendrųjų programų mokinių pasiekimų lygiams. Apžvelgti LR švietimo įstatymu numatyti Švietimo tikslai padėti įsisavinti būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, Europos Sąjungos, nacionaliniai rodikliai apie besimokančiuosius užsienio kalbų, bendrieji ugdymo planai, galimybės, mokyklose priimti susitarimai, sprendimai dėl užsienio kalbų mokymo.

Aušra Višinskienė pasidalino patirtimi apie aktyvių mokymo(-si) metodų taikymą mokant užsienio kalbos, Ji teigė, kad bet kuriame mokymosi etape mokytojas siekia ne vieno, o daugiau tikslų. Todėl mokytojui nepakanka taikyti atskirus metodus, svarbu juos derinti. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir rezultatai) ir mokymo tikslai. Mokytoja apžvelgė praktikoje taikomus mokymo(-si) metodus: diskusijas ir debatus, darbą grupėmis (komandomis), modeliavimą, „smegenų šturmą“, projektų rengimą, eksperimentą, interviu, anketinius tyrimus, dokumentų (įvairių informacijos šaltinių) analizę ir įvairiapusį apdorojimą, inscenizacijas, argumentų „už“ ir „prieš“, analizę ir kt. Didesnė mokymosi būdų įvairovė sužadina mokinių susidomėjimą, neleidžia nuobodžiauti, įtakoja mokymosi motyvaciją; skatina mokinį atrasti nauja, nežinoma, klysti ir taisyti savo klaidas, skatina savarankiškumą, kūrybinį aktyvumą.

Both comments and pings are currently closed.

Comments are closed.